Sugrįžimai pas Karalienę Luizę

2015 m rugsėjo mėn. 12 d. Klaipėdos rotary klubas „Karalienė Luizė“ dalyvavo Piktupėnuose, Pagėgių savivaldybės kultūros centro organizuotame teatralizuotame renginyje „Sugrįžimai pas Karalienę Luizę“, skirtame paminėti jos Didenybės Karalienės Luizės – Prūsijos karalienės, Frydricho Vilhelmo III, valdžiusio Prūsiją 1776–1840 m., – žmonos mirties 205-ąsias metines.

Kuklus Piktupėnų kaimas praėjusį savaitgalį trumpam tapo ypatinga Karalių vasaros rezidencijos vieta. Šiemet minimos Luizės, pasak šventėje dalyvavusio leidėjo, Pagėgių krašto mylėtojo Kęstučio Demerecko, nėra iškilesnės ir labiau visame pasaulyje žinomos monarcho žmonos už Luizę.

Prisilietus prie garbingos istorijos praeities – Piktupėnai – pakelės kaimas, įsikūręs prie Piktupės upelio, įtekančio į Vilkę. Kelias, prie kurio kūrėsi kaimas, jungė dvi galingas valstybes – Prūsiją ir Rusiją. Kas tik tuo keliu nekeliavo…

Vis dėlto ryškiausias, romantiškiausias, Piktupėnų vardą Europoje išgarsinęs įvykis – 1807 m. Tilžės taikos pasirašymas ir jo aplinkybės. Kol Nemune ties Tilže, ant specialiai deryboms pastatyto plausto, vyko trijų galingųjų Europos valstybių vadovų (Prancūzijos imperatorius Napoleonas, Rusijos caras Aleksandras, Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III) derybos, karališkoji Prūsijos pora, su jaunesniaisiais vaikais atvykusi iš Klaipėdos, apsistojo Piktupėnuose. Karalienė Luizė buvo išsilavinusi, išmintinga, labai patraukli – ji buvo laikoma gražiausia to meto Europos moterimi. Daugelio šalių valdovai jai jautė simpatiją. Ypač stiprus dvasinis ryšys ir abipusė simpatija Luizę siejo su Rusijos caru Aleksandru I. Tad, su juo susitikusi dar Klaipėdoje, karalienė maldavo caro padėti išgelbėti Prūsiją nuo nuožmaus Napoleono užmačių. Aleksandras pažadėjo, kad derybose su Napoleonu jis darys viską, kad padėtų išsaugoti Prūsiją. Derybos tarp trijų valstybių – Prancūzijos, Rusijos ir Prūsijos – prasidėjo 1807 m. birželio 25 d. ir tęsėsi iki liepos 7 d. Įtampa buvo didžiulė.

Tačiau pasirašyta Tilžės taikos sutartis prilygo mirties nuosprendžiui Prūsijai. Ji neteko beveik pusės savo teritorijos (liko tik „Senoji Prūsija“, Pomeranija, Brandenburgas ir Silezija).

Luizė, grįžusi į Piktupėnus, apkabinusi procentoriato kieme augusią liepą ir raudojusi, raudojusi… Vėliau prie liepos kamieno buvo pritvirtinta lentelė su užrašu „Königin Luise Linde 1807“. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse ir liepa, ir užrašas dar buvę.

Rotary klubo „Karalienė Luizė“ moterys deramai įamžino buvusį karalienės pėdsaką šiame krašte, kur prie buvusio kaimo pastoriaus namo, po liepomis, pastatyta paminklinė lentelė, liudijanti apie Karalienės Luizės buvimą šioje vietoje. Vakaro metu taip pat veikė šio klubo paruošta paroda „Karalienė Luizė Klaipėdoje“.